pėdsakas

1 pė́dsakas sm. (1) 1. R, K, J.Jabl einančiojo pėdų žymė: Ant kelio ir pamiškėmis buvo matyti žvėrių pėdsakų A.Vien. Tie pėdsakai žirgų išminti Vd. Susekdavo jo pėdsakus, apuostydavo medį, pakėlęs aukštyn snukį, imdavo loti J.Bil. Pėdsakais nusivariau į pat kiemą Yl. | col.: Naktį pėdų neužsnigo, pėdsaks pasiliko JD410. Jis pėdsaku atsisekė Gr. Šįryt geras pė́dsakas ant sniego, gali susekti pėdomis vagį J. ^ Visi kareiviai gulia kaip užmušti be šoblių, be kepurių, o žirgo nė pėdsako (visiškai nematyti, nežinia, kur jis) BsPII43. ║ Kv, Ms toks žemės paviršius (pvz., šviežias sniegas), kuriame lieka ryškios pėdų žymės: Šiandien neikim, šiandien pė́dsakas K. 2. ppr. pl. ko buvusio ženklas, žymė: Čia šnekėjom, čia gulėjom, čia ir pėdsakus palikom KrvP. Dabar jis atsigrįžo į mane, ir aš nemačiau jokių šypsenos pėdsakų jo veide J.Marcin. Visur karas paliko savo pėdsakus rš. Kamiengalis -i išnykdamas paliko savo pėdsaką pirma jo stovinčio priebalsio minkštume K.Būg. Kiauriniai pėdsakai (žymės daikto, perėjusio kiaurai kitą daiktą) TTŽ. ║ pl. likučiai: Poliravimo pastos pėdsakai pašalinami poliravimo vandeniu rš. ║ labai mažas ko kiekis: Varinio kirvuko cheminė analizė parodė jame 99,8% vario ir tik pėdsakus alavo bei geležies rš.